coniurare
latina
[editovat]sloveso
[editovat]- 1. konjugace (a-kmeny)
časování
[editovat]| Čas | Osoba | Aktivum | Pasivum |
|---|---|---|---|
| Infinitiv | – | coniūrāre | – |
| Prézens sg. | 1. | coniūrō | coniūror |
| 2. | coniūrās | coniūrāris | |
| 3. | coniūrat | coniūrātur | |
| Prézens pl. | 1. | coniūrāmus | coniūrāmur |
| 2. | coniūrātis | coniūrāminī | |
| 3. | coniūrant | coniūrantur | |
| Imperativ sg. | 2. | coniūrā! | – |
| Imperativ pl.. | 2. | coniūrāte! | – |
| Imperfektum sg. | 1. | coniūrābam | coniūrābar |
| 2. | coniūrābās | coniūrābāris | |
| 3. | coniūrābat | coniūrābātur | |
| Imperfektum pl. | 1. | coniūrābāmus | coniūrābāmur |
| 2. | coniūrābátis | coniūrābāminī | |
| 3. | coniūrābant | coniūrābantur | |
| Futurum sg. (první) | 1. | coniūrābō | coniūrābor |
| 2. | coniūrābis | coniūrāberis | |
| 3. | coniūrābit | coniūrābitur | |
| Futurum pl. (první) | 1. | coniūrābimus | coniūrābimur |
| 2. | coniūrābitis | coniūrābiminī | |
| 3. | coniūrābunt | coniūrābuntur | |
| Konjunktiv imperfekta sg. | 1. | coniūrārem | – |
| 2. | coniūrārēs | – | |
| 3. | coniūrāret | – | |
| Konjunktiv imperfekta pl. | 1. | coniūrārēmus | – |
| 2. | coniūrārētis | – | |
| 3. | coniūrārent | – | |